Tai – praktiškas, greitai paruošiamas, vaikų ir suaugusiųjų mėgstamas valgis. Tačiau ar pieniškos dešrelės yra sveikas maisto produktas? Ir kaip išsirinkti pačias vertingiausias?

Iš ko gainamos

Pieniškos dešrelės gaminaos iš įvairių mėsos rūšių: jautienos, kiaulienos, vištienos, kalakutienos arba iš jų derinių. Gaminio kokybę ir maistingumas priklauso nuo ėsos sudėties. Vertingiausia mėsos dalis yra raumeninis audinys. Kuo jo daugiau, tuo didesnė dešrelių maistinė vertė. Tačiau į pieniškas dešreles dedama ir mažiau vertingų skerdienos dalių: odų, pažandžių, uodegų ir pan. Iš ko pagamintas šis maisto produktas, reikėtų pasidomėti skaitant etiketę: joje nurodoma ne tik mėsos rušis, bet ir kiek bei kokių maisto priedų naudojama gamyboje.

Kokybės rūšys

Pagal mėsos kokybę ir naudojamus jos pakaitalus dešrelės gali būti aukščiausios, pirmos ir antros rūšies. Aukščiausios rūšies gainamos be augalinės ar gyvulinės kilmės mėsos pakaitalų. Gaminant pirmos rūšies dešreles, neleidžiama naudoti sojų miltų, ribojamas užpildų (krakmolo, kviečių miltų) kirkis. Antros rūšies dešrelių gayboje neribojamas krakmolo kiekis, tačiau kiek jo dedama, būtina nurodyti etikėteje, Taigi, aišku, kad maistiniu požiūriu vertingiausios – aukščiausios rūšies pieniškos dešrelės. Jos ir brangiausios.

Apie maisto priedus

Tai pirkėjus bene labiausiai bauginanti šio maisto produkto sudėties dalis. Net ir aukščiausios rūšies dešrelėse galima priskaičiuoti iki dešimties maisto priedų (gaminio etikėtese žymimu E raide su skaičiais arba pavadinimais). Mat tai, kad dešrelės – aukščiausios rūšies, nereiškia, jog jose maisto priedų mažiau. Šių medžiagų kiekius lemia gamybos technologija. Nustatytos leistinos maisto priedų normos, kurių gamintojai privalo laikytis. Beveik visų rūšių dešrelėse naudojami skonio ir kvapo stiprikliai, konservantai, stabilizatoriai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, emulgatoriai, antioksidantai. Oficialiai teigiama, kad jų kiekiai – visiškai saugūs ir sveikatai nežalingi. Tačiau vis garsiau kalbama, kad tai nėra visiška tiesa.

Ypač daug priekaištų sulaukia aromato ir skonio stipriklis natrio gliuinatas (E 621), sintetiniai konservantai (E 221 – 229). Esama tyrimų,bylojančių apie E 621 poveikį sotuo jausmui ir antsvoriui, dirginamąjį konservantų poveikį nervų ir endokrininei sistemoms.
Taigi renkantis dešreles etikėtese vertėtų pastudijuoti ir maisto priedų sąrašą – kuo jų mažiau, tuo geriau. Malonu žinoti, kad prekyboje esama dešrelių visai be maisto priedų arba su vienu trimis. Tokių dešrelių galiojimo laikas paprastai būna trumpas, o kaina didesnė.