Nuo seno Lietuvoje ir gretimose šalyse jokios šventės neapseidavo be riebaus skanėsto – spurgų. „Papuškomis“, „kropeliais“ ir kitais vardais vadinamas desertas buvo mėgstamas visoje Lietuvoje.

Dabar mitybos specialistai teigia, kad spurgos – labai nesveikas maistas. Kiaulių taukų ir cukraus derinys – kas gali būti blogiau! Tačiau, regis, daugeliui kartų tai buvo ne motais, ir spurgos ne vieną dešimtmetį karaliavo kaip nepamainomas švenčių gardėsis. Spurgų rušių yra įvairiausių – jas gamina iš mielinės, raugintos ar neraugintos tešlos, su varške, įdarais ir pan.

Išradingumo kūdikis

Jau senovės romėnai žinojo maisto paruošimo būdą gruzdinant karštuose riebaluose. Jie gaindavo riebaluose arba išlydytuose lašiniuose virtus tešlos rutuliukus, kuriuos paskui aptepdavo medumi ir apibarstydavo aguonomis. XVII viduryje Europoje buvo kepami S formos kepiniai, panašūs į spurgas. O XVIII a. kulinarinėje literatūroje smulkiai aprašoma spurgų su vaisių įdaru gamyba.

Sakoma, kad spurgos atsirado dėl kepėjų išradingumo ir taupumo, kai buvo sugalvota, kaip racionaliai panaudoti tešlos likučius. Tai esą padarė olandai, ne tik patys pamėgę spurgas, bet ir išpopuliarinę jas visame pasaulyje. Įvairių šalių duonos kepėjai mąstė, kaip tinkamai panaudoti tešlos likučius. Pavyzdžiui, anglai juos mesdavo į sriubą ar verdantį vandenį. Iš šių tešlos gabaliukų atsirado dabartiniai virtinukai. Nyderlanduose ir Vokietijoje duonkubilio liekanos buvo verdamos riebaluose, kol gražiai paruduodavo. Taip atsirado aliejiniai pyragaičiai. O štai olandai kiek vėliau kulinarijoje pritaikė ir savo jūreivišką išmonę – mazgus. Gamindami spurgas, jie tešlos likučius surišdavo mazgu, o iškepusius dar karštus „mazgelius“ apvoliodavo cukruje.

Kapitono „racionalizacija“

Į Ameriką pirmieji apvalias spurgas atplukdė Nyderlandų piratai. Tačiau dėl kiauravidurių spurgų, šiandien Amerikoje vadinamų doughnuts, atsiradimo pasakojamos kitokios istorijos. Spurgų „padangėlių“ atsiradimas siejamas su Naujosios Anglijos jūrų kapitonu Kroketu Gregoriu. Jis esą labai mėgęs mamos keptus aliejinius pyragaičius ir visą kelionę negalėdavęs nuo jų atsitraukti. Tačiau vairuojant laivą juos valgyti buvo sunku ir nepatogu. Todėl Gregoris paprašė savo mamos aliejinius pyragaičius pabandyti iškepti panašius į germaniškus sviestainius su skyle, kad juos būtų galima užmauti ant vairo stipinų… Motinos bandymas pavyko, ir taip atsirado kiauravidurės spurgos.

Olandiška spurgų fiesta

Ir šiandien olandai, spurgų išradėjai lieka ištikimi jų valgymo tradicijai. Spurgų ir kitų aliejuje virtų pyragaičių visus metus galima įsigyti duonos gaminių parduotuvėse, greitojo maisto restoranuose, užkandinėse ir gatvės turguose. Spurgos gaminamos ne tik iš mielinės, bet ir iš bemielės tešlos. Bemielių spurgų skonis primena sluoksniuotą pyragą. Tiesa, Olandjoje spurgų valgymo fiesta prasideda ne prieš Užgavienes, bet prieš Naujuosius metus. Jau spalio pradžioje pagrindinėse miestų gatvėse pridygsta daugybė pyragaičių prekystalių, kur galima ragauti ką tik išvirtų įvairiarūšių spurgų ir aliejinių pyragėlių.

Holivudiškos spurgos

Spurgos turbūt kiekvienam asocijuojasi su ypač nedietiniu maistu. Tačiau jas mėgsta netgi tie, kam labai svarbu išlaikyti nepriekaištingą figūrą… Spurgas ir pyragaičius ielai valgo Nyderlandų televizijos žvaigždės – tradicijos yra tradicijos. Beje, tai viena populiariausių naujamečių dovanėlių Nyderlandų įstaigose, mokyklose ir kitur: direktoriai aliejuje virtus pyragaičius mielai dovanoja savo pavaldiniams, mokytojos – mokiniams. O štai amerikiečiai nebūtų amerikiečiai, jei neieškotų išeities iš bet kokios situacijos. Čia sukurtos obuolių ir karamelės skonio „Šefp“ spurgos, kurios turi 270 kolorijų ir tik 3,5 g. riebalų. Jų rinkinys kainuoja 50 JAV dolerių! Tai brangiausios ir… sveikiausios pasaulyje gaminamos spurgos. Šios spurgos pristatomos užsakovui į namus. Populiariausių pirkėjų sąraše – Holivudo žvaigždės.

„Kenkėjas“ Suomijos kariuomenėje

Per didelė meilė spurgoms kelia dietologų susirūpinimą ir kitose šalyse. Štai Suomijos gydytojai pareiškė, kad suomių kariuomenėje nustatytas „kenkėjas“, keliantis pavojų šauktinių sveikatai: jie tunka nuo spurgų! Tai įprastos spurgos, parduodamos dalinių teritorijoje esančiose kavinukėse. Oulu miesto universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad karinės tarnybos metu vidutiniškai du trečdaliai jaunuolių suvalgo triskart daugiau tų skanėstų nei paprastai. Toks spurgų kiekis gerokai padidina diabeto riziką, sukelia didelį kraujospūdį, nuo spurgų pradedama tukti.

Riebiojo ketvirtadienio linksmybės

Mūsų kaimynai lenkai kalorijomis taip nesirūpina. Juolab kad spurgos jiems – vienas tradicinių valgių. Lenkiškos spurgos garsios puikiu skoniu ir įvairiais įdarais: džemo, medaus, kremo. Iš viršaus spurgos apliejamos cukraus glajumi. Jos valgomos ir per Naujuosius metus, ir per Užgavienes, ir, ko gero, visus metus.

Tačiau didžiausia spurgų šventė Lenkijoje vyksta ruošiantis artėjančiai gavėniai – Riebųjų ketvirtadienį. Tuomet lenkai spurgas valgo visur: namuose, gatvėse, įstaigose, viešajame transporte. Negana to, pagal tradiciją kiekvienas žmogus turi suvalgyti nemažiau kaip keturias spurgas. Rengdamiesi šiam įvykiui, spurgų kepėjai dirba visą naktį. Jiems tai tikra „verslo šventė“ – žmonės perka po kelias dešimtis spurgų. Prie parduotuvių nusidriekia milžiniškos eilės, tačiau patys lenkai sako, kad tai viena iš šventės dalių, nes stovėti eilėse Riebųjį ketvirtadienį buvo ir yra šeimos tradicija. Šią dieną lenkai leidžia sau valgyti spurgų, kiek nori. Ir visai nesvarbu, kad kiekviena spurga turi po 200 kalorijų – norėdamas jas sudeginti žmogus turėtų bėgioti apie dvidešimt minučių arba vaikščioti 54 minutes. Juk tradicija byloja: jei tą dieną nesuvalgysi nei vienos spurgos, nesiseks visus metus. Neoficialiais duomenimis, vien Varšuvoje per Riebųjį ketvirtadienį spurgų suvalgoa apie du milijonus, o visoje Lenkijoje – apie 200 milijonų.

Savo kulinariniais įpročiai mes panašus į lenkus. Ne tik per užgavienes lietuviai mėgsta valgyti riebaluose virtus pyragaičius. Spurgomis mėgaujamasi ištisus metus, o kauniečiai gali didžiuotis išsaugoję spurginę, įsikūrusią Laisvės alėjoje. Nesveika? Tačiau kaip skanu.

Rima Marcinkevičienė.