Be angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų, mineralų, iš maisto turėtume gauti ir kitų biologiškai aktyvių bei organizmui būtinų medžiagų. Jeigu jų ima stigti, apninkaligos.
Mastinės skaidulos
Jos dar vadinamos balastinėmis medžiagomis – tai nevirškinami angliavandeniai. Maistinės skaidulos turi įtakos cholesterolio apytakai, tulžies puslės veiklai. Bet, svarbiausia, dalyvauja šalinimo procesuose. Trūkstant maistinių skaidulų užkietėja viduriai ir organizmas pamažu nuodijamas savo paties apykaitos produktais.
Kur randama?
Daugiausia maistinių skaidulų – grudų produktuose, kviečių selėnose, rupioje duonoje, miltuose, avižiniuose dribsniuose, ryžiuose, taip pat pupelėse, džiovintuose vaisiuose, daržovėse, vaisių luobelėse.
Inozitolis
Tai organinis junginys, vienas iš B grupės vitaminų atmainų. Inozitolis dalyvauja baltymų, angliavandenių, riebalų apykaitoje, mažina pastarųjų kaupimasi kepenyse, skatina smegenų veiklą, mažina fizini ir psichinį nuovargį. Vaikai ir paaugliai, su maistu gaunantis per mažai inozitolio, lėčiau auga. Šis junginys taip pat dalyvauja širdies, nervų sistemos veikloje.
Kur randama?
Dalis inozitolio gaminasi žarnyne. Jo randama sėlenose, žaliuose žirneliuose, daigintuose kviečiuose, kopūstuose, morkose, žemuogėse, kepenyse, vištienoje.
Folio rūgštis
Kartais folio rūgštis dar vadinama vitaminu B9. Ji dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, skatina aminorūgščių sintezę organizme, turi įtakos augimo procesui. Pakankamas jos kiekis organizme mažina riziką sirgti ateroskleroze, gerina kraujo apytaką ir regėjimą. Folio rugštis ypač svarbi nėščiosioms: jos trūkstant, gali sutrikti normalus vaisiaus formavimasis, kudikis gali gimti su raidos ydomis.
Kur randama?
Folio rūgšties yra kopūstuose, špinatuose, morkose, burokėliuose ir jų lapuose, žaliuosiuose žirneliuose, petražolėse, pomidoruose, bulvėse, arbūzuose, avižuose, kviečiuose, bruknėse, taip pat kiaušiniuose, kepenyse.
Cholinas
Organinis junginys, turintis vitamino B savybių. Cholinas dalyvauja nervų sistemos veikloje, harmonų sintezėje, riebalų apykaitoje. Trūkstant cholino riebėja kepenys, formuojasi cirozė, sutrinka kraujo apytaka, jis gali išsilieti širdies raumenyje, inkstuose.
Kur randama?
Organizmas pats pasigamina dalį cholino iš su maistu gaunamų baltymų. Grynuoju pavidalu šios medžiagos randama kepenyse, inkstuose, širdyse, kiaušinių triniuose, mėsoje, žuvyse, piene, pupose, žirniuose, gelteklių, špinatų lapuose, baklažanuose, pomidoruose. Visavertį baltimyngą maistą valgantis žmogus cholino paprastai nepristinga.
Organinės rūgštys
Daugelio vaisių, uogų, daržovių sudėtinės dalis, suteikianti jiems savitą skonį. Organinės rūgštys padeda išsiskirti virškinimo sultims, gerina medžiagų apykaita, žarnyno judesius (peristaltiką), stabdo jame puvimo procesus. Gaudamas šių rūgščių su maistu, organizmas geriau pasisavina maisto medžiagas. Nustatyta, kad organinės rūgštys tirpdo ir padeda iš žmogaus organizmo pasišalinti kenksmingiems medžiagų apykaitos produktams, pavyzdžiui, šlapimo rūgščiai.
Kur randama?
Daugiausia organinių rūgščių yra vaisiuose, uogose ir lapinėse daržovėse: obuoliuose, vynuogėse, serbentuose, citrusuose, vyšniose, avietėse, agrastuose, žemuogėse, braškėse, špinatų, rūgštynių lapuose, rabarbarų stiebuose.