Kava – bene populiariausias gėrimas pasaulyje. Kasdien jos skoniu ir aromatu mėgaujasi milijonai žmonių, daugelis jų be ritinės kavos puodelio negali pradėti dienos.

Ilga kelionė

Tikriausiai ne nenumanote, koks ilgas kavos pupelės kelias į jūsų puodelį. Pasėta kavamedžio sėkla sudygsta per šešias savaites, tik po pusmečio užauga toks daigas, kad jau galima sodinti į plantaciją, dar po trejų ar penkerių metų krūmas sunokina pirmąjį kavos pupelių derlių. Pirmiausia visas medis pražysta baltais žiedais, paskui užsimezga tamsiai žali vaisiai ir tik po šešių aštuonių mėnesių jie sunoksta – pasidaro ryškiai raudoni ar violetiniai. Vienoje uogoje subręsta dvi kavos pupelės. Nuo vieno krūmo surenkama apie 4000 kavos pupelių, iš kurių pagaminama apie puse kilogramo kavos. Daugelyje vietų kavamedžio uogos surenkamos rankomis, nes jos sunoksta skirtingu metu. Surinktos uogos išlukštenamos, paskui rankomis perrenkamos ir skrudinamos nedideliais kiekiais. Tada jos pilamos į maišus ir plukdomos specialiuose konteineriuose, kad nesugestu ir neprarastų vertingojo aromato.

Kavos rūšys

Botanikams žinomos 55 kavamedžių rūšys, tačiau vos dvi iš jų yra vertos dėmesio. Iš jų vaisių gaminamos geriamosios kavos rūšys – arabika ir robusta. Puikiu aromatu ir sodriu skoniu išsiskirianti arabiška laikoma šios srities lydere. Arabikos kavos pupeles subrandinantys kavamedžiai auga tik aukštai kalnuose, kur iškrenta daug kritulių. O kuo aukščiau jūros lygio auginama kava, tuo geresnės ji kokybės. Robustos kavos krūmai gali augti žemesnėse vietose. Jie greičiau auga, atsparesni ligoms ir subrandina didesnį derlių nei arabikos kavamedžiai. Robusta pasižymi prašmatnesnėmis aromato ir skonio savybėmis, ji turi daugiau kofeino, todėl yra stipresnė ir kartesnė. Robusta dažniausiai naudojama tirpiai kavai gaminti. Tos pačios rūšies kavos pupelių dydis, forma, spalva ir aromatas skiriasi priklausomai nuo šalies, kurioje jos užaugintos. Kadangi kavamedžiai auginami pusšimtyje šalių, skirtingų kavos rūšių esti labai daug. Meksikoje subrandinta arabiška išsiskiria lengvu, sodriu skoniu, kolumbietiška – savito rūgštaus prieskonio. Iš Etiopijos kavos pupelių paruoštame gerime juntamas bergamotės skonis. Dažnai kavos pupelės maišomos tarpusavyje, kad būtų išgautas ypatingas gėrimo skonis, nepakartojamas aromatas ir sodri spalva.

Kava vertinama ne tik dėl puikaus aromato ir skonio, bet ir dėl joje esančio kofeino. Ši, beje, narkotinė medžiaga stimuliuoja medžiagų apykaitą, kvėpavimą ir kraujotaką, suteikia energijos, pakelia tonusą. Kofeino kiekis skirtingose kavos rūšyse svyruoja nuo 0,1 iki 3,5 procento.

Skonis ir aromatas

Neskrudintos kavos pupelės būna geltonos, pilkos, žalios spalvos. Skonį ir aromatą jos įgauna tik paskrudintos. Skrudinamos pupelės netenka vandens, iš jų išsiskiria aromatiniai aliejai, atsiranda kavai būdingas kvapas. Nuo skrudinimo lygio priklauso kavos švelnumas, sodrumas ir rūgštingumas. Lengvai skrudinta kava – švelni, vidutiniškai skrudinta – stipraus skonio ir saldaus sodraus aromato, o stipriai skrudintoms būdingas stiprus kavos skonis ir nedidelis kartumo prieskonis. Beje, su kava reikia elgtis labai atsargiai: menkiausia klaida, net ir geriausios rūšies kava praras tikrąjį aromatą ir skonį. Taip atsitinka perskrudinus kavos pupeles, netinkamai jas laikant. Malta kava aromato netenka dar greičiau, todėl kavą reikėtų pirkti nedideliais kiekiai, pupeles malti prieš pat ruošiant kavą.

Kava ir tradicijos

Įvairiose Europos šalyse kavą žmones geria skirtingu paros metu, ruošia ir patiekia į stalą skirtingais būdais. Pavyzdžiui prancūzai rytais gurkšnoja cafe au lait – gėrimą iš vienodo kiekio kavos ir pieno, italai labiausiai mėgsta stipria espresso kavą ir geria ją mažais puodeliais net vėlyvais vakarais, austrai didžiuojasi savo išradimu – Vienos kava, į juodą kavą jie deda džiovintų figų, kurios suteikia stipraus ir saldaus skonio, belgai į kavos puodelį įmeta šokolado gabalėlį. Nors kavos ekspertai tikina, kad geriausiai kavos skonis atsiskleidžia geriant ją net nesaldinta, skoniui paįvairinti siūlo gardinti citrinos griežinėliu, cinamonu, tarkuotu muskato riešutu, kardamonu ar šlakeliu alkoholio.