Kas yra alergija? Tai neadekvati organizmo reakcija į šiaip jau nepavojingas medžiagas – dulkes, katino kailio pūkus, žuvyčių maistą, žiedadulkes arba saulės spindulius. Nuo visų šių reiškinių galima apsisaugoti. O ką daryti, jei esate alergiškas maistui?

Apie tikrąją alergiją

Nemaloni organizmo reakcija į kokį nors jam siūlomą maisto produktą nebūtinai yra alergija. Jeigu vaiką nuo braškių išmėtė dėmėmis – tai alerginė imuninės sistemos reakcija. Tačiau jei suaugęs žmogus, išgėręs pieno, priverstas lakstyti į tualetą – tai jokia alergija. Tiesiog organizmas nepriima šio maisto produkto. Imuninė sistema šiuo atveju niekuo dėta: priežastis – laktozės fermento, skaidančio pieno cukrų, trūkumas. Alergija maistui negalima vadinti ir organizmo nesugebėjimo pasisavinti grūdų ir baltymų, tačiau tai kai kuriems žmonėms gali pažeisti plonąjį žarnyną. Dėl šios priežasties iš mažyliams skirto maisto buvo išbrauktas svarbiausiais mūsų vaikystės patiekalas – manų košė.

Tikroji alergija maistui pasireiškia nepaisant to, ar suvalgytos dvi braškės, ar visas krepšelis – imuninė sistema pasipriešins ir vienu, ir kitu atveju. Esant padidėjusiam jautrumui, suvalgyto maisto kiekis turi reikšmės. Beje, problema, kai organizmas nesugeba pasisavinti kokių nors maisto produktų, gali kamuoti visus žmones. Pavyzdžiui, 65 proc. astma sergančių žmonių, taip pat žmonių, kenčiančių nuo kitos „tikrosios“ alergijos, patiria problemų ir dėl kokių nors maisto produktų. Reakcijas, panašias į alergiją, gali sukelti patys paprasčiausi maisto produktai: silkės, dešros ir dešrelės, jautiena, kiaulių kepenys, kieti ir lyditi sūriai, spirituotas vynas, alus. Jie visi turi daug histamino, tiramino ir kitų biogeninių aminų – šios medžiagos, patekusios į organizmą su maistu, sukelia panašias į alergiją reakcijas. Tą patį galima pasakyti apie konservus ir pusgaminius, į kurių sudėtį įeina daug maisto priedų, dažiklių, stabilizatorių ir kitų skonį gerinančių medžiagų – visa ši „chemija“ gali išlaisvinti organizme histaminą ir tapti pseudoalergijos priežastimi.
Ko negalima valgyti

Dėl alergijos maistui paprastai išsivysto atopinis dermatitas, t.y. diatezė. Odos bėrimų pirmiausia atsiranda ant veido, vėliau – kitose kūno vietose. Reakcija kyla gana greitai – į nepriimtiną maisto produktą organizmas gali sureaguoti per kelias valandas ar kitą dieną.
Be bėrimo, paraudimo ir odos niežėjimo, dėl alergijos maistui gali atsirasti kitų žarnyno sutrikimus primenančių simptomų – viduriavimas, vėmimas, pilvo diegliai. Todėl alergiją dažnai painiojama su apsinuodijimu. Alerginį rinitą lengva palaikyti peršalimu. Kvepavimo problemos, gerklų pabrinkimas labiau būdinga alergijai – tokias reakcijas maisto produktai sukelia palyginti retai. Visi šie simptomai pasireiškia esant tiek tikrajai alergijai maistui, tiek pseudo alergijai.

Tiksli diagnozė paaiškėja ne taip jau lengvai – atlikus specialius alerginius mėginius ir kraujo tyrimus. Būtinai reikia ištirti skrandį, žarnyną ir kepenis.

Alergiškas aštuonetukas

Žuvys ir jūros gerybės.Šie produktai turi didžiausią alergizuojamą poveikį. Į hipoalerginę dietą žuvis ir jūros gerybės išvis neįtraukiamos. Jei vaikutis alergiškas kokiam nors maisto produktui, žuvys būtinai sukels alerginę reakciją.

Vištų kiaušiniai. Alergiški kiaušinių baltymams žmonės, gavę siuntimą skiepytis, būtinai turi perspėti gydytoją. Daugelio vakcinų sudėtyje yra vištų embrionų. Vištų kiaušinius pakeisti kitas – ne išeitis: jie greičiausiai irgi sukels alerginę reakciją.

Pienas. Alergiją karvės pieno baltymams – dažniau vaikus kamuojanti problema. Nustačius, koks baltymas sukelia alergiją, sprendžiamas klausimas, ar galima karvės pieną pakeisti kitu, ar tinka vaikui jautiena ir rūgusio pieno produktai. Sergant alergija, kefyras irgi gali sukelti nepageidaujamą poveikį.

Pupos ir riešutai. Dažniausiai alergines reakcijas išprovokuoja žemės riešutai. Jei jie sukelia alergiją, gali atsirasti ir nepageidaujamų reakcijų į bananus, pomidorus, žaliuosius žirnelius, sojas. Tarp riešutų alergijos sukėlimo lyderis – lazdyno riešutai.

Vaisiai ir daržovės. Dažniausiai alerginę reakciją sukelia raudoni ir oranžiniai vaisiai bei daržovės: citrusai, abrikosai, persikai, braškės, žemuogės, melionai, persimonai, morkos, burokėliai. Tačiau išvirti ar iškepti jie alergizuoja mažiau.

Šokoladas. Jeigu alergijos priežastis – šokoladas, iš raciono reikėtų išbraukti visus produktus į kurių sudėtį įeina kakavmedžio pupelių.

Medus. Medus sukelia problemų tiems, kurie kenčia nuo polinozės. Jeigu medaus sudėtyje yra pavojingų sergančiajam polinoze augalų žiedadulkių, tai būtinai sukels alerginę reakciją.

Alkoholis. Etilo spiritas alergijos paprastai nesukelia (nors įmanoma kryžminė reakcija, jei sergantysis kenčia nuo alergijos varpiniams augalams), o štai vynas, vermutas, konjakas sukelia. Tačiau dažniausiai raudonos dėmės ir odos peršulys iš tikrųjų gali įspėti apie sutrikusią kepenų ar žarnyno veiklą.