Šiandien pietums dažniau renkatės mėsos patiekalus su žaliomis salotomis. Tačiau pabūkite rafinuotesni gurmanai ir pamaloninkite save delikatesais iš jūros gelmių. Atraskite dar neragautą skonį.

Krevetes.

Vienos populiariausių pasaulyje vėžiagyvių yra krevetės. Pasaulyje galima aptikti net apie 300 rūšių krevečių, iš kurių populiariausios rudosios, tigrinės, rausvosios, baltosios iš atlanto vandenyno. Pavadinimai šiems vėžiagyviams suteikiami pagal jų spalvą. Valgoma tik krevečių kaklelio mėsa, kuri ne tik skani, bet ir maistinga. Joje daug vertingų baltymų ir mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, mangano, cinko, jodo, kalio, sieros, geležies, vario, kobalto ir kt.

Patarimas. Krevetes virkite pasūdytame vandenyje. Jų mėsą vartokite ruošdami šaltuosius patiekalus, padažus. O kaip garnyrą prie žuvies patiekalų krevetes patiekite neišlukštentas.

Moliuskai.

Moliuskai, gyvenantys kriauklėse ir geldelėse, – dar vienas gurmanų džiaugsmas.

Populiariausi jų – midijos ir austrės.

Midijų ypač gausu negiliuose vandenynų pakrančių vandenyse, kur moliuskai auga prisitvirtinę prie uolų. Moliuskai gyvena švariame ir neužsistovinčiame vandenyje. Dabar midijos sėkmingai auginamos specialiuose „fermose“. Joms būdingas malonus skonis, be to, midijose nemažai naudingų medžiagų.

Patarimas. Paprasčiausias gaminimo būdas – jas virti 5 min sultinyje su įvairiais žalumynais, svogūnais, lauro lapais. Taip pat midijos skanios keptos su česnakiniu žalumynų padažu, pavoliotos džiuvesėliuose.

Austrės ypatinguos tuo, kad jas galima valgyti termiškai neapdorotas. Vadinasi, taip išsaugomi visi vitaminai ir kitos naudingos medžiagos. Jose nėra riebalų, bet daug angliavandenių, todėl austrės laikomos itin vertingu dietiniu produktu. Be to, austrės, kaip ir kiti moliuskai, sudarytos beveik tik iš baltymų. Jos yra neutralaus skonio, tačiau išsiskiria labai specifiniu prieskoniu.

Patarimas. Austres ragauti siūloma su sausu baltuoju vynu arba šampanu – gėrimas gomuryje panaikina specifinį skonį ir skonio receptorius paruošia kitiems patiekalams.
Kalmarai – jūros platybių gyventojai. Jų esti daugybė rūšių. Maistui vartojamas cilindro formos, stiprus ir raumeningas kalmarų kūnas bei aplink išsidėstę didieji čiuptuvai. Iš kalmarų galima pagaminti daugybę skanių ir įdomių patiekalų. Kalmarų mėsoje apie 18 proc. baltymų, todėl ji lengvai virškinama.

Patarimas. Gaminant kalmarus būtina prisiminti, kad jie panašūs į kiaušinius: kuo ilgiau juos verdi, tuo kietesni darosi. Be to, ilgai kepami arba verdami kalmarai pasidaro beskoniai ir praranda savo maistinę vertę. Taigi kepti ar virti kalmarus reikia apie 3-5 minutes. Ilgiau gaminami tik tuo atveju, jei ruošiami su įvairiais prieskoniais ir padažais.

Omarai.

Omarai dažnai vadinami jūrų gėrybių karaliais. Tai labai universali jūrų gerybė, iš kurios kiekvienos kūno dalies galima pagaminti pačių įvairiausių patiekalų. Iš omarų mėsos ruošiami troškiniai, ji gali būti skrudinama riebaluose, įvairiai įdaroma, taip pat iš jų gaminami padažai, tiršta sriuba, omletai, suflė, apkepai, lietiniai ir daugybė kitokių patiekalų. Šalia omarų mėsa naudojama ruošti salotoms, užkandžiams ir kt. Omarų mėsa sultinga, kvapni, švelnaus salsvoko skonio, kuo šviežesnė, tuo gardesnė. Kaip ir kitų vėžiagyvių, omaro mėsa slypi po kietu kiautu – žnyplėse, kojose, uodegoje.
Patarimas. Omarai labai dera su putojančiais vynais, ypač su šampanu. Patiekiant omarą labai svarbus padažas, paprastai gaminamas iš pomidoro, česnako ir brendžio.

Aštunkojis

Minkštakūnis jūrų moliuskas aštuoniais ir didele galva, kurioje esti raumeninga burna, ir nedideliu, į maišelį panašiu kūnų. Maistui tinkamiausi maži aštuonkojai. Juos reikia lėtai virti vyne ar savose sultyse, arba kepti kaitrioje orkaitėje. Švieži aštuonkojai dažniausiai parduodami nesmulkinti ir išmušti, kad mėsa būtų minkštesnė. Iš šio jūrų gyvūno galima pasigaminti įvairių patiekalų: salotų, troškinių ir pan.