Tai, kad džiovinti vaisiai – vertingas maisto produktas, žinoma nuo seniausių laikų. Dabar, kai rūpinimasis mityba tapo tiesiog „geru tonu“, o mūsų potraukis pasilepinti „kuo nors skaniu“, deja, niekur nedingo, džiovinti vaisiai tampa bene pačiu geriausiu sprendimu.
Saldu, bet ne cukrus
Prispažinkime – kartais kyla nenumaldomas noras pasilepinti kokiu nors saldumynu. Dažnai tai baigiasi tortuku, pyrageliu ar dežute šokoladinių saldainių. Daug geresnė išeitis – visada po ranka turėti džiovintų vaisių. Jie saldūs, tačiau saldumynams įprastą cukrų čia keičia ne tokie „blogiukai“ – fruktozė ir laktozė. Jos nedidina gliukozės kiekio organizme kaip kiti saldėsiai.
Džiovinti vaisiai – ne kas kita, kaip 80 proc. vandens atsikratę švieži vaisiai. Būtent dėl šios priežasties jie tokie kaloringi: 100 g yra net 275 kcal. Tai net 3-5 kartus daugiau nei šviežiuose vaisiuose. Be to, net 65 proc. džiovintų vaisių kolorijų sudaro lengvai pasisavinami angliavandeniai Džiovintuose vaisiuose nėra dažiklių, stabilizatorių, nitritų ir kitos bjaurasties, be kurios jau beveik neįsivaizduojame ne vieno produkto…
Žinoma, džiovinant vaisius neišvengiamai prarandama dalis vitaminų, tačiau daugelio vertingų mikroelementų (kalcio, geležies, magnio, natrio) bei ląstelienos ir pektino kiekis lieka nepakitęs. Todėl džiovinti vaisiai – tikra naudingųjų medžiagų sankaupa. Štai 50 g. džiovintų vyšnių gali suteikti mūsų organizmui reikalingą kobalto, vitamino B6 ir magnio paros norma, o keli džiovinti abrikosai – kalio ir geležies. Jeigu per dieną suvalgytume po penkias džiovintas slyvas, figas, datules ar abrikosus, užmirštume žarnyno problemas, po 10 dienų tokios dietos mūsų oda taptų skaistesnė, sustiprėtų plaukai ir nagai – visa tai suteiktų džiovintuose vaisiuose esantis nemažas kiekis kalcio.
Tačiau atminkite, kad mūsų parduotuvėse esantys džiovinti ananasai, papajos, mangai ir kai kurie kiti vaisiai iš tiesų nėra tikrieji džiovinti vaisiai! Tai cukatos, kurias iš pradžių gerai pasaldina, o tik paskui sudžiovina.
Datulės – tikras energetinis užtaisas
Datulės, kaip energijos šaltinis, lenkia visus kitus džiovintus vaisius. Jose yra beveik visų vitaminų, išskyrus E ir H. Datulės ypač daug sukaupia vitamino B5, gerinančio darbingumą ir stiprinančio dėmesio koncentraciją. Jose taip pat aptikta medžiagų, savo struktūra labai panašių į aspiriną. Ne veltui senovės žyniai datules naudojo gydydami peršalimą ir gelbėdami nuo galvos skausmo. Medikai sako, kad datulės, savo sudėtyje turinčios daug magnio, gali padėti ir nuo labai rimtų ligų, pavyzdžiui, žarnyno vėžio. Datulių rekomenduojama valgyti sutrikus nervų sistemai, sergant širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis. Šie vaisiai tiesiog nepakeičiami fiziškai išsekusiam organizmui. Suvalgęs datulių žmogus jau po pusvalandžio pajunta sugrįžtančias jėgas.
Kad datulės – vertingas maisto produktas, žmonės žinojo dar tais laikais, kai nebuvo mokslininkų, tyrinėjančių maisto produktų sudedamasias dalis. Štai kasdieniniame piramidžių statytojų valgiaraštyje būtinai būdavo alaus, česnakų ir sauja datulių. Alus patenkindavo skysčių poreikį, česnakai nugalėdavo visas galimas infekcijas, o džiovinti datulių vaisiai suteikdavo energijos, reikalingos dirbant tokį sunkų ir alinantį darbą.
Datulės vartojamos džiovintos ir žalios, naudojamas kaip vienas iš komponentų ruošiant įvairius padažus bei prieskonius mėsos ir žuvų patiekalams .Rytuose be datulių neįsivaizduojama kulinarijos pramonė ir vyndarystė. Arabų šalyse iki šių dienų datulės yra vienas iš pagrindinių maisto produktų.Su jomis ruošiama beveik 100 patiekalų. Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose iš datulių ir ruginių miltų kepama duona, o iš datulių sulčių gaminamas datulių medus.
Figos – mineralinių medžiagų „bombelės“
Figos dažnai vadinamos visų išsiblaškėlių pagalbininkėmis. Iš tiesų jos šalina nuovargi, didina darbingumą, suteikia energijos, gerina gebėjimą sutelkti dėmesį, kas itin svarbu žiemos išsekintam organizmui. Figos – tai mineralinių medžiagų „bombelės“, nes jose susikaupia net 1 160 mg kalio, 230 mg kalcio, nemažai mangano, fosforo, geležies ir įvairių fermentų.
Tai vieni iš seniausių pasaulyje kultūrinių augalų, kilę iš Azijos. Pirmiausia figmedžiai buvo sukultūrinti Egipte. Apie tai byloja prieš 2500 metų egiptiečių meno meistrų nutapytas paveikslas, kuriame vaizduojami vergai, renkantis figas. Senovės Graikijoje figos buvo pasiturinčių žmonių kasdienio maisto sudedamoji dalis.
Džiovintos figos gali pakeisti saldainius, šokoladą ar kitus saldumynus. Jos kur kas naudingesnės už kitus saldžius vaisius, nes netukina. Iš džiovintų figų verdami kompotai, jų dedama į kepinius, uogienes. Be to, tai vieni iš seniausių žmonių naudojamų vaistinių augalų. Jomis gydomos šlapimtakių infekcijos, akmenligė, gerinama širdies raumens veikla, be to, kas ypač aktualu mums šią žiemą, figos padeda sumažinti karščiavimą.
Razinos – nervingiems žmonėms
Razinos – tai džiovintos vynuogės. Dar senovės gydytojai vertino razinas už tai, kad jos ne tik stiprina plaučius, širdį bei nervų sistemą, bet ir nuslopina pyktį. Taigi razinos – nepamainomas nervingų žmonių valgis.
Tai labai maistingas produktas. 100 g. razinų energetinė vertė – 296 – 325 kcal (1 239 – 1 350 KJ). Jose daug angliavandenių ir ląstelienos, gausu kalio ir kitų vertingų medžiagų, įvairių vitaminų: A,E, B1, B2, PP, H, folio rūgšties ir kt. Mitybos specialistai razinas priskiria prie vienų iš sveikiausių maisto produktų. Tad džiovintos vynuogės tinka ir smaližiams, ir sveikuoliams.
Kulinarijoje razinos naudojamos labai įvairiai. Šviesių ir tamsių besėklių razinų dedama į įvairius kepinius: bendeles, keksus, pyragaičius. Šviesios, geltonosios, razinos su viena sėklyte naudojamos gaminti kompotus ir kitus gėrimus. Dažnai tokių razinų įberiama tam, kad gėrimui suteiktų malonų skonį ir aromatą. Šių razinų dedama ir į įvairius mėsos patiekalus, plovą ir pan.
Stambios razinos su sėklytėmis taip pat naudojamos labai įvairiai. Dažniausiai ruošiant tokias razinas sėklytės yra išimamos, o tada šios vynuogės tinka ir konditeriniams gaminiams, ir įvairiems gėrimams (girai, kompotui), ir šiaip pasmaguriauti. Taigi vienintelis šių razinų trūkumas –sėklytės.