Pasaulyje auginama labai daug paprikų rūšių. Pirmiausia jos skirstomos į saldžiasias ir aitriąsias. Ką apie jas reikėtų žinoti?

Sadžiosios – švelnaus, truputi aštroko skonio kumščio dydžio ankštys. Būna raudonos, žalios, geltonos, oranžinės, balzganos spalvos. Kulinarijoje naudojamos ir šviežios ir miltelių pavidalo, kurie gaunami paprikas sudžiovinus ir sumalus. Šviežios saldžiosios paprikos valgomos kaip daržovės. Maltos yra puikus prieskoniai, suteikiantys patiekalams salsvą pikantišką skonį bei aromatą.

Aitriosios – nedidelės, 2-15 cm ilgio apvalios, kūgio formos baltos, geltonos, žalios, orandžinės, raudonos spalvos aštraus skonio (nuo švelniai aitraus iki deginančio) ankštys. Ir šviežios, ir džiovintos sumaltos naudojamos maistui aštrinti, jų į patiekalą dedama labai nedaug. Aštruas priklauso nuo ankštyse esančios medžiagos kapsicino kiekio. Kulinarijoje šių paprikų aitrumas matuojamas balais nuo 1iki 10. Pavyzdžiui, Ancheimo, Guachilijo, Poblano, Pasato paprikų aitrumas – 3 balai. Chalpenio, Kaskabelio, vengrų vyšninių paprikų – 4 balai. Anheimo pailgtųjų, Kabanelo, Pasilijos, vengrų blyškiųjų paprikų – 5-6 balai. O Chabaneros, uoginių, Tajų paprikų aštrumas siekia net 10 balų. Aitriomis paprikomis dažniausiai gardinami meksikietiški, indiški, turkiški, egiptietiški, kai kurie ispaniški, itališki patiekalai.