Skaniai pavalgyti mėgsta visi – nesvarbu, kokia būtų mūsų socialinė padėtis, gyvenamoji vieta ar amžius. Meilė maistui persekioja mus visą gyvenimą ir lieka su mumis iki pat jo pabaigos. Nors persivalgymas yra laikomas viena didžiausių nuodėmių, mes pasiruošę ją vėl ir vėl kartoti…

Putlumas – tik aristokratams

Šiandien žmogų kankina visuotinė problema: ką suvalgyti, kad sulieknėtum? Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais: 2006 metais nutukimo problema gerokai pralenkė svarbiausią žmonijos bėdą – badą. Nuolatini maisto trūkumą Žemėje junta 800 milijonų žmonių, nuo antsvorio kenčia ne mažiau kaip miliardas.
O juk mūsų tolimi proteviai nebuvo įmitę. Jie valgė sveiką, tačiau gana primityvų maistą. Žmogus maisto gaudavo sunkiai: medžioklė ir žemdirbystė atimdavo nemažai energijos. Taigi pamažu žmonės išmoko ne tik prisikimšti pilvą, bet ir valgyti mėgaudamiesi maisto skoniu. Už valgymo proceso malonumą jiems teko sumokėti antsvoriu ir sveikata. Iš pradžių kūno putlumas buvo budingas tik aristokratams. Būtent jis išskirdavo žmogų iš minios ir tapdavo neatskiriamu turto, galios ir… patrauklumo įrodymu! Iki XIX amžiaus apkūnumas buo laikomas grožio etalonu – pakanka pažvelgti į P.Rubenso drobes.

Senovės laikais tik bepročiui galėjo ateiti į galvą mintis numesti svorio. Ir štai 1087 metais toks beprotis vis dėl to atsirado – juo tapo Vilhelmas I Užkariautojas. Anglijos karalius taip „išvešėjo“, kad jo nebegalėjo išlaikyti nei vienas karalystės žirgas. Vilhelmas I nusprendė įveikti iškilusią problemą ypač originaliu būdu – kasdieniais lėbavimais su gausiu alkoholio vartojimu.. Apie tai koks buvo pirmosios istorijoje „dietos“ poveikis, žinių nėra pakkankamai. Šiašiasdešimtmetis karalius mirė tais pačiais metais, kai jam įspyrė nuosavas žirgas.

Malonumo valgyti kaina – antsvoris

„Jei esame pasmerkti valgyti, maitinsimes gerai“ – ši prancūzų juristo, politiko ir kulinaro Žano Antelmo Brija-Savareno mintis mums būtų artima ir šiandien…jei ne progresas, iškrėtęs piktą pokštą. Jis pavertė mūsų darbą lengvesniu, o maistą – lengviau pasiekiamu. Dabar daugelis mūsų pakyla iš darbo vietos, vos tik užsinori užkąsti, o mamutų medžioklė nugrimzdo į praeitį – pakanka ištisti ranką ir atidaryti šaldytuvą. Būtent jis, taip pat ir nuotolinio valdymo pultelis, liftas, automobilis, mobilusis telefonas, kompiuteris ir kitos civilizacijos gerybės kaltos dėl to, kad vidutinis Žemės planetos gyventojo svoris auga.

Specialistų teigimu, apie 75 proc. žmonių turi polinkį tukti. Vadinasi, jų organizmas yra linkęs kaupti patenkančios su maistu energijos likučius riebalų pavidalu juodai dienai. Tačiau juoda diena jau seniai atšaukta. Šiandien pasaulio svorio kaupimo rekordininkai yra amerikiečiai. Kažkada šlovintas kūno putlumas dabar toli gražu nebėra garbinamas. Juk jis, kaip paaiškėjo, yra daugybės ligų priežastis ir gali net 10 metų sutrumpinti gyvenimą.

Sakoma, norint išgelbėti alkstančius, juos reikia pamaitinti. O kaip įveikti apkūnumą?

Jo priežastis – tinginystė, nusprendė JAV mokslininkai. Ir kibo spręsti problemą iš visų jėgų, net perstatydami miestus. Kaip paaiškėjo istoriškai susiklosčiusioje JAV infrastruktūroje nėra galimybių pasireikšti Amerikos gyventojo fiziniam aktyvumui. Tipiškas JAV miesto atributas – automobilis. Tai vienintelis būdas nusigauti iki parduotuvės ar darbovietės, nes kai kur šioje šalyje nėra šaligatvių. Tad norint žmones ištraukti iš automobilių reikia rimto perplanavimo.

Architektai sukūrė programą, kuri leistu kelius aprūpinti šaligatvieis ir dviračių juostomis. Be to, planuojama prekybos centrus, mokyklas ir kitas įstaigas perkelti į tokias vietas, kad žmonės be vargo jas pasiektų pėsčiomis. Pirmasis tokio miesto pavizdys jau egzistuoja Šiaurės Kalifornijoje (Southern Village).

Savo indelį kovoje su nereikalingais kilogramais skuba įnešti ir anglai. Rūkuose skendinčio Albiono gyventojai dabar negalės atsipalaiduoti net parduotuvėje, mat vienas stambiausių prekybos centrų tinklų kaip sporto įrenginius nutarė naudoti pirkinių vežimėlius. Jie turės papildomą ratą, kuris priešinsis stūmimo jėgai. Be rato, vežymėlije bus įrengtas laikrodis, pulso ir greičio matuoklis bei sudeginamų kalorijų skaitiklis. Specialistai apskaičiavo, kad vienas apsipirkimas su tokiu „sportiniu prietaisu“ prilygsta 20 minučių plaukiojimo baseine. Jų teigimu šis vežimėlis priverčia žmones atkreipti dėmesį į savo svorį ir fizinę formą.

Psichologija pagal šaldytuvą

„Mes esame tai, ką valgome“- tokią išvada per 20 metų darbo dietologijos srityje padarė vienas amerikiečių mokslininkas. Todėl jei norite geriau pažinti žmogų, paprasčiausiai žvilgterėkite į jo šaldytuvą. Juk maistas tampa mūsų pačių dalimi – jis yra audinių lastelių statybinė medžiaga, vadinasi, vertas ypatingo dėmesio. Tačiau norint tinkamai maitintis reikia valgyti ne tik mėgstamą, bet ir naudingą maistą.
Palyginkite savo organizmą su automobiliu. Jeigu į jį įpilsite nekokybiškus degalus, variklis veiks užsikirsdamas, o jeigu benzinas geras, važiuosite be problemų. Taip ir žmogus: kai perkraunate savo organizma riebiu, keptu maistu, alkoholiu ir saldumynais – laukite nemalonumų. Ne paslaptis, kad Viduržemio jūros šalyse, kur maistui paruošti naudojama daugiau alyvuogių aliejaus, o ne gyvulinės kilmės riebalų, jūrų gėrybių vietoje mesos, be to, suvalgoma daug žalumynų, vaisių ir daržovių, kur išvystyta vyno gamyba ir vartojimo kultūra, žmonių, kenčiančiu nuo nutukimo, yra kur kas mažiau.

Organizmui bet kokiame amžiuje gyvybiškai būtinas vitaminų ir mikroelementų kompleksas .Maža to, nuo pat žmogaus gimimo verta rūpintis mitybos kokybe. Jau įrodyta, kad vaikai, kurie pirmuosius dvejus gyvenimo metus gauna subalansuotą maistą, ateityje net uždirba pusantro karto daugiau už savo vienmečius.

Tačiau ne tik maisto kokybė – ir jo kiekis vaidina svarbų vaidmenį. Esminis dėsnis – mitybos raciono energetinė vertė turi atitikti organizmo energijos sąnaudas: kiek kolorijų suvartojai, tiek jų turi sunaudoti. Pažeidus šį dėsnį baudžiama ligomis, o pažeidinėjant jį nuolat – priešlaikine mirtimi. Kultūringas žmogus turi žinoti apie vartojamų produktų energetinę vertę.

Sveiko kūno priešai

XIX amžiaus pabaigoje pavyko „išskaidyti“ maistą į atskirus komponentus – baltymus, riebalus ir angliavandenius., taip pat apskaičiuoti jų energetinę vertę. Net paprasti skaičiavimai sufleruoja, kad šiuolaikiniam žmogui, gyvenanančiam miesto sąlygomis ir nedirbančiam didelio krūvio fizinio darbo, reikia apie 1900 (moterims) ir 2 200 (vyrams) kolokalorijų per parą. Atrodytų, viskas paprasta. Tačiau, net ir nepaisant atkaklių specialistų patarimų stebėti suvartojamų kolorijų skaičių, toks požiūris į maistą daugeliui mūsų ypatingo entuziazmo nesukelia.

Iš kur kyla padidėjęs maisto poreikis? Specialistų nuomone, šį poveikį junta žmonės, nesugebantys išsikapstyti iš stresinių situacijų. Mes gyvename gana sudėtingame pasaulyje, mūsų galvos nuolat prikimštos minčių ir problemų. Kaip nuo jų išsivaduoti? Papraščiausias būdas – ko nors užkąsti. Organizmas išskiria daugiau kraujo į skrandį, mažiau – į galvą, todėl mintys pačios savaime tarsi nustoja be paliovos plūdusios. Paskui, kai jos vėl apninka, galima ir vėl ką nors įsimesti į burną – problemos vėl kuriam laikui apmalš. Procesas paprastas, tačiau turintis liūdnus padarinius – antsvorį, kūne sukauptą emocinį purvą, sukelianti įvairias ligas.

Kad neužterštume savo kūno, susipažinkite su pačiais kenksmingiausiais produktais. Didžiausią pavojų organizmui kelia saldus ir riebus maistas, paruoštas pasitelkus sudėtingas pramonines technologijas. Į pačių kenksmingiausių skanėstų penketuką patenka saldūs gazuoti gėrimai, bulvių traškučiai, šokoladiniai batonėliai, mėsos delikatesai, taip pat ir riebi mėsa, ypač kepta.

Kai kurių dietologų nuomone, sveiku galima laikyti kokybišką natūralų maistą. Toks maistas yra augalai ir gyvūnai pasaulyje atsiradę ir išaugę natūraliomis sąlygomis – laisvėje, be hormonų ir chemikalų – bei paruošti tradiciniu būdu.

Valgykime lėtai

Maistas – gudrus dalykas. Valgyti reikia mokėti, tačiau daugybė žmonių to nemoka. Reikia žinoti ne tik ką valgyti, bet ir kaip bei kada. Ir ką tuo metu kalbėti – šie profesoriaus Preobraženskio iš Michailo Bulgakovo knygos „Šuns širdis“ pastebėjimai puikiai atspindi tai, ką specialistai vadina valgymo kultūra. Mes visi žinome apie galimus padarinius tačiau ir toliau ryjame maistą spoksodami televizprių, net nejusdami jo skonio. Reikia atminti, kad valgymo kultūra prasideda nuo savo vertės pajutimo ir savigarbos. Tad jeigu iš tiesu save gerai vertinate ir gerbiate, nekimškite į burną bet ko ir bet kaip.

Taisyklė „tyliau važiuosi – toliau nukaksi“ tinka ne tik žmogaus kelionėms, bet ir jo mitybai. Protestuodamas prieš greitąjį maistą, įtalų restoranų kritikas Karlas Petrinis Bra mieste įkūrė judėjimą „Slow food“ (lėtasis maistas). Jo šalininkai ragina valgyti tik sveiką bei skanų maistą ir daryti tai neskubant. „Mes ne tik mokome žmones būtųži išrankesnius maistui, bet ir padedame atgimti valgymo kultūrai“, – mano organizacijos prezidentas Karlas Petrinis. Šiandien judėjimas „Slow food“ vienija daugiau kaip šimtą tūkstančių žmonių. Jau daugiau nei šimto šalių restoranai puošiasi sraigės logotipu. Šios įstaigos nepasižymi greitu aptarnavimu – jos išsiskiria patiekalų kokybe. Pusfabrikačiams čia ne vieta

Gyvi vien saulės energija

Vegetarizmo idėja, pagrįsta religiniais įsitikinimais, buvo populiari Indijoje dar prieš tūkstantį metų. Tačiau tikrasis vegetarizmo bumas prasidėjo septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai „gelių vaikai“ – hipiai – pradėjo aktyviai propaguoti pasipriešinimą prievartai. Už gyvulinės kilmės maisto ir ir drabužių, pagamintų iš gyvunų kailių ir odos, atsisakymą šiandien balsuotų apie milijardą mūsų planetos gyventojų. Tačiau vegetaras vegetarui nelygu. Vis dėl to žuvis valgyti galima.

Veganai protestuoja prieš gyvūnų naudojimą žmonių reikmėms ir nevalgo net medaus, be to, smerkia bet kokį gyvūnų išnaudojimą pasilinksminimo tikslais – pradedat žirgų sportu ir baigiant cirku bei zoologijos sodais. Dar griežtesnių pažiūrų laikosi tie, kurių mitybos pagrindą sudaro vaisiai ir uogos – jie kviečia nedaryti žalos ne tik gyvūnams, bet ir augalams, tad ragina valgyti tik tuos vaisius, kurių nuskynimas nėra kenksmingas pačiam augalui. Todėl rinkti uogas galima, o rauti morkų – ne. Be to, šie žalumynų valgytojai yra prieš terminį maisto apdorojimą. Tačiau toliausiai pažengė „saulės valgytojai“ – jie išvis nustojo valgyti ir minta vien saulės energija. Tvirtinama, kad pati žymiausia „saulės valgytoja“ Džasmuchin apsieina be įprasto maisto nuo 1993 metų. Vietoj jo ši moteris dažnai žiūri į saulę – bent po 5 valandas per dieną.

Tarp vegetarų buvo ir yra daug žinomų veikėjų: Levas Tolstojus, Albertas Enšteinas, Leonardas da Vinčis, Polas Makartnis…
Biochemikas Aleksandras Danilevskis teigia, kad balandžiai, kurie buvo maitinami mėsa, tapdavo pikti ir būdavo pasiruošę kirsti į juos maitinančią ranką. Tokie eksperimentai patvirtino, kad 85 proc. tų, kurie vartoja maisto produktus, yra greitai supykstantys ir agresyvus, o 90 proc. vegetarų yra būdinga ramybė ir susitvardymas. Tačiau egzistuoja ir kitokia nuomonė. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad mėsos atsisakyas gresia žmogui gyvybiškai svarbių maistingųjų medžiagų trūkumu ir gali net sukelti sunkias ligas.

Aistros dėl dietų

Dėl skonio nesiginčijama, tačiau vegetarizmo problema visada sukelia daug diskusijų. Kaip ir dietos.

Dietų epidemija užgriuvo visuomene tik XIX amžiaus viduryje. Nuo tada atsirado nemažai idėjų apie tai, kaip tinkamai sublogti. Iš pradžių visku obuvo kaltinami angliavandeniai. Ž.A. Brija – Savarenas nemeilę angliavandeniams aiškino paprastai: „Niekada nebūna nutukę mėsėdžiai gyvunai, pavyzdžiui, vilkai, šakalai, plėšrieji paukščiai. Netunka ir žoliaėdžiai, kol amžius neleidžia jiems tapti ramiems. Tačiau ir jie bet kada gal igreitai papilnėti, jei būtų maitinami bulvėmis, duona ar įvairių rūšių miltais.“

Paskui buvo paskelbtas karas riebalams. Liekninamųjų priemonių sudėčiai tiko viskas – nuo laisvinamųjų iki srichnino ir arseno. 1976 metais osteopatas iš Filadelfijos Robertas Linas sukūrė savo maisto priedą svoriui mesti – jį sudarę sumalti gyvūnų kaulai, sausgyslės ir kaulai. Vartodami šį mišinį mirė 58 žmonės.

Tačiau aistros dėl dietų nerimsta. Jei dieta tampa kovos būdu su antsvoriu ar kitomis problemomis, pralaimėjimas neišvengiamas. Tokie maisto ribojimai nesuteikia trokštamo rezultato, žmogus tik kankina save. Kad dieta būtų veiksminga, reikia nustoti kovoti su savim, liautis save teisti bei smerkti ir būtina pakeisti požiūrį į save. Tuomet pasąmonė pati patars, ką reikia daryti, kad kūnas įgautų normimas dormas ar ypatybes. Verta kruopščiai išanalizuoti priežastis, kuriomis vadovaujatės, sudarydami savo racioną. Gal jums savo nuomonę primetė žmonių grupė, kuriai norėtumėte priklausyti ar tėvai vaikystėje? Ar tikrai pradėjote geriau jaustis, jūsu svoris tapo normalus ir atrodote jauniau? Jei taip nėra, susimąstykite, ar einate teisingu keliu.
XXI mokslininkai pagaliau pripažino, kad sveiko gyvenimo būdą atitinkanti mitybos sistema turi teikti džiaugsmą ž kitaip ji niekada neprigis ilgam laikui.